Tags: mediena

Marius, Maruxz

Kokybišką statybinę medieną dabar vargu ar pavyks įsigyti pigiai

Jeigu jus domina kokybiška statybinė mediena, tai dar nereiškia, kad ją pavyks įsigyti pusvelčiui. Dailylentėmis bei kitomis medienos konstrukcijų dalimis prekiaujančios bendrovės pabrėžia, kad kainos priklauso nuo daugelio faktorių. Klaidinga manyti, kad be jokios priežasties kuri nors bendrovė ims ir sumažins kainas jums to paprašius – medienos kainos mažėja renkantis atitinkamus gaminius bei perkant didelius kiekius. Jeigu jūs statote namą ar kitą nekilnojamo turto objektą, tai neprošal būtų pasidomėti ir statybininkų bei kitų ekspertų patarimais, kurie padeda sumažinti visas išlaidas statybinių medžiagų įsigijimo metu. Kas liečia kokybišką statybinę medieną, tai jums sutaupyti pavyks tik keliais atvejais.

Kokybiška statybinė mediena turi būti perkama dideliais kiekiais, nes tik tokiu atveju mažės ir kainos.

Statybų bendrovės niekuomet neperka statybinės medienos mažais kiekiais – joms tai nebūtų naudinga. Jeigu nežinojote, tai turėtumėte pastebėti, kad dauguma statybos paslaugas teikiančių įmonių siūlo ir medžiagas. Jas šios bendrovės gauna pigiau, nes jų įsigijimo mąstai yra gerokai didesni. Tai reiškia, kad statybų bendrovės medieną ir visas kitas statybines medžiagas perka dideliais kiekiais, viską sandėliuoja savo patalpose. Perkant didelius medžiagų kiekius jau taikomos visai kitokios kainos. Pabrėžtina, kad pavieniams namams perkama mediena ko gero kainuos standartiškai, nes tokie kiekiai nėra priskiriami prie urmo kiekių.

Jeigu medieną pirksite keliems statybų objektams, tai tikėtina, kad bent jau minimaliai kainą pardavėjai tikrai sumažins. Statant namą, būtinai pagalvokite ir apie kitus objektus – ūkinius pastatus, garažus, terasas, pavėsines – pirkite medieną iškart viskam ir tik vienoje vietoje, nes tokiu būdu galbūt gausite papildomas nuolaidas.

Kokybiška statybinė mediena gali kainuoti gana brangiai dėl kelių priežasčių.

Pirmiausiai reikėtų prisiminti, kad kokybė visada yra brangesnė. Jeigu pirksite standartinę medieną, tai logiška, kad mokėsite vieną kainą, o štai perkant ąžuolines lentas ar dailylentes, jūs jau mokėtumėte žymiai daugiau – tokia mediena yra patvariausia, sunkiausiai gaunama ir brangiausia. Taip pat reikia pabrėžti, kad apdirbta mediena kainuoja daugiau, todėl turėkite galvoje, kad dailylentės ar kalibruota mediena tikrai nekainuos tiek pat kiek standartinė mediena, kuri nėra niekaip apdorota.

Marius, Maruxz

Miškas lietuviui vertybė, ar tiesiog investicija?

Matyt jau reikia susitaikyti su tuo , kaip greitai keičiasi šis pasaulis, ir kad ateityje jis keisi dar greičiau. Mūsų proseneliai jaunystėje nežinojo kas yra plastmasė, o šiandien plastmasės atliekomis užteršti visi pasaulio vandenynai. Šiandien sunku surasti sritį, kurioje nevyktų spartūs ir radikalūs pakeitimai. Ar tie pasikeitimai mums visada malonūs? Daugelio lietuvių pasąmonėje gerus prisiminimus kelia medinė trobelė, miškas, šalia ošiantys šimtamečiai medžiai ir raminantis miško upelio čiurlenimas. Lietuviams miškas yra ypač artimas. Miškas mums atrodo tokia stabili, nekintanti vieta, todėl visuomenė taip jautriai reaguoja į miškų kirtimą. Tačiau ir miškas šiandien nebėra ta „stabilumo“ tvirtovė, kurią mes vis bandome įsivaizduoti. Miškas yra komercijos ir gamtosaugos mūšio laukas. Pastaruoju metu vyksta daug ginčų, nes miško kaina sparčiai didėja, todėl susidomėjusių mišku skaičius taip pat didėja. Tačiau nieko gero nebūtų, jei miške pradėtų dominuoti komercinis pradas. Tai nuvestų į miškų sunykimą, į genetiškai modifikuotų medžių plantacijų veisimą ir pan. Kolkas Lietuvoje pavojinga riba nėra peržengta – miškininkystėje dominuoja gamtosauginiai prioritetai, miškų produktyvumas didinamas natūralios atrankos būdu, o ne pasitelkus genų inžineriją.

Kalbant apie Lietuvos miškus, dažnai pamirštama, kad beveik pusę jų sudaro privatūs miškai. Tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams galioja tie patys teisės aktai ir panašūs reikalavimai jų naudojimui, atkūrimui ir priežiūrai. Tačiau privačių miškų sektoriuje yra sunkiau tuos reikalavimus įgyvendinti, nes privačios miškų valdos yra palyginti mažos, savininkų labai daug, jiems trūksta miškininkystės žinių, organizuotumo, suinteresuotumo, o dažnai ir atsakomybės. Todėl įvairių programinių dokumentų, susijusių su miškų ūkio sektoriaus vystymu ir plėtra, įgyvendinimas, dažniausiai pavedamas valstybinių miškų valdytojams – valstybės įmonėms – miško urėdijoms.

Atsižvelgiant į tai, kad miškų reikšmė nuolat didėja dėl jų teikiamos įvairiapusės  naudos valstybei, visuomenei ir šalie ūkiui.  Siekdami išsaugoti sveikus ir produktyvius miškus ateinančioms kartoms, miškininkai turės diegti įvairias priemones. Viena jų – miškų atkūrimas ir įveisimas selekciškai vertinga bei kokybiška maisto medžiaga. Kokybiškų medžių sodinukų, išauginimui reikalingos kokybiškos sėklos, kurios surenkamos sėklinėse plantacijose. Kadangi net 79 proc. Švenčionėlių miškų urėdijos miškų ploto sudaro pušynai, urėdija turi 7,1 ha paprastosios pušies sėklinę plantaciją, kurioje susirenka pakankamai pušies sėklų ne tik savo poreikiams, bet lieka ir pardavimui. Tačiau kitų medžių rūšių sėklinių plantacijų urėdija neturi.