maruxz (maruxz) wrote,
maruxz
maruxz

Apie pokyčius lietuviškųjų kreditų padangėse

Pinigai, atkeliaujantys tiesiai į jūsų namus? Tarp paskolų teikėjų atsiranda tokių, kurie teikia unikalias, išskirtines paslaugas, šiuo atveju – paskolas. Pavyzdžiui, į Lietuvą sparčiai skverbiasi tarptautinis paskolas teikiantis tinklas, daugeliui žinomas iš reklamos apie bedarbiams teikiamas paskolas. Ši bendrovė veikia truputį kitaip negu kitos. Jos unikalumas ir „vinis“ – kreditai išduodami ir surenkami ir besiskolinančiųjų klientų namuose. Galima pateikti ir tam tikrus įkainius, kurie 2013 metų viduryje buvo pateikti viename iš „Verslo žinių“ straipsnių. Taigi skolinantis 300 litų 1,5 mėnesio laikotarpiui, klientas per savaitę turės mokėti 12,52 lito. Paskolos kaina išeina 263 Lt. Į sumą, žinoma, įeina ir mokesčiai už paskolų suteikimą taip, kaip patogiau klientui – jo namuose.

Lietuvos Banko permainos nuo 2013 metų vidurio

Lietuvos bankas, įvertinęs gyventojų paraiškas ir nuomonę, priėmė tam tikrus reikalavimus, kurių laikytis privalu visoms Lietuvoje veikiančioms kreditų ir paskolų teikimo verslu užsiimančioms įmonėms. Taigi minėtosios įmonės jau nuo praėjusiųjų metų liepos turi patikrinti, kiek mokus yra kiekvienas klientas, imantis greitąjį kreditą. Antra, kreditų bendrovės turi užtikrinti, kad pasiskolinęs asmuo kredito įstaigai sumokėtų ne daugiau nei 40 proc. sumos nuo savo gaunamų kasmėnesinių lėšų. Taip pat imtos reglamentuoti ir kreditus teikiančių bendrovių palūkanos, kurios kartais tikrai būdavo neadekvačios skolinamoms sumoms.

Kreditus teikiančioms bendrovėms aukso amžius baigėsi

Taigi nemaža dalis kreditų įmonių turėjo arba užsidaryti, arba keisti savo verslo specifiką ir persiorientuoti. Buvo sudaryta naujoji tvarka. Pavyzdžiui, jei žmogus per mėnesį skolinasi 400 litų, bendrovė iš to asmens per mėnesį gali gauti 37 litus pajamų (kai tuo tarpu anksčiau ši suma buvo bent 2-4 kartus didesnė). Pastebima, kad pakitus greitųjų kreditų politikai, sumažėjo besiskolinančiųjų: gal tarp jų dauguma buvo tų, kurie neturi nuolatinių pajamų ir pajamų šaltinio, gyvena iš pašalpos ar invalidumo. Atsirado nemažai besiskolinančių asmenų, kurie išmokas mokėjo tvarkingai ir laiku, o dabar kredito gauti nebegali. Skolinimosi poreikis niekur nedingo, tačiau žmonės turi skolintis ne iš kreditų teikėjų, o iš kitų šaltinių, kurie veikia nebe taip skaidriai – tai toks ir skirtumas.

Sparčiai daugėja kreditų biržų

Mūsų šalyje atsirado portalų, kur dalinamos įvairaus dydžio paskolos. Naujos įsikūrusios kreditų biržos veikia tokia tvarka – čia registruojasi tiek asmenys, kurie nori gauti kreditą, tiek tie, kurie gali paskolinti pinigų. Tačiau čia visas tarpininkavimas vyksta tarp skolintojo ir besiskolinančiojo – portalai neprisiima atsakomybės už sutartis, už palūkanų normas ir asmenų mokumo įvertinimą. Taigi išeina taip, kad nemaža dalis sandorių gali būti sudaroma nesilaikant taisyklių, kurių privalėjo laikytis greituosius kreditus teikiančios įstaigos. Galbūt laikui bėgant LB sugalvos būdų, kaip geriau reglamentuoti ir kreditų biržų veiklą.
Tags: kreditai, kreditų biržos, paskolos, paskolų bendrovės, paskolų teikėjai
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 0 comments