Marius, Maruxz

Kačių kilmė

katyteJau Senovės Egipte katė buvo garbinama kaip dievybė, vertinama kaip augintinis ir laikoma kenkėjų kontroliavimo sumetimais. Šiandien katės yra vieni populiariausių augintinių. Šie gyvūnai nepaprastai gracingi, o jų priežiūra gana paprasta. Kokia gi šių nepaprastų gyvūnų kilmė?

Naminė katė (lot. – Felis silvestras catus) kilusi iš Artimųjų Rytų. Jos protėvių derėtų ieškoti laukinių kačių, gyvenusių vadinamajame Derlingame pusmėnulyje, tarpe. Šis regionas apėmė Tarpupį, dabartinės Turkijos pietryčius, Siriją, Palestiną bei šiuolaikinio Nilo slėnį ir buvo žemdirbystės bei gyvulininkystės tėvynė. Iki šiol buvo bendrai sutariama, kad šie gyvūnai prijaukinti Senovės Egipte vos prieš 3500–4000 metų.

Vis dėlto dabar keliama hipotezė, kad kates žmonės prisijaukino daug anksčiau. Archeologiniai įrodymai liudija, kad žmonės jau prieš 9500 metų augino kates: senovinėse Kipro kapinėse aptikti kačių palaikai. Taip pat randama keramikos dirbinių su kačių atvaizdais – šių dirbinių amžius apie 10 tūkstantmečių. Manoma, kad maždaug prieš 10–12 tūkstantmečių atsirado žemdirbystė. Tikriausiai tuo metu žmonės ir pradėjo gaudyti kates. Genetiniai naminių kačių tyrimai parodė, kad jų protėviai nuo laukinių savo šeimos atstovų atsiskyrė kur kas anksčiau nei atsirado žemdirbystė. Genetiniai tyrimai taip pat parodė, kad nei laukinės Europos (išskyrus atsitiktinius sukryžminimus), nei laukinės centrinės Azijos, nei pietų Afrikos ar Kinijos katės nesusijusios su kačių grupe, kuri vėliau davė pradžią visoms naminių kačių veislėms.

Buvo aptiktos penkios skirtingos šiuolaikinių kačių motininės DNR linijos. Tai reiškia, kad visos šiuolaikinės naminių kačių veislės kilusios bent jau iš penkių patelių, kurios buvo prijaukintos Artimuosiuose Rytuose. Pirmieji žemdirbiai jas prijaukino – nors turbūt teisingiau būtų sakyti, jog jos pačios prisijaukino – kad saugotų grūdų atsargas nuo pelių, žiurkių ir kitų graužikų. Šios, dar pusiau laukinės, katytės paplito kartu su žmonių migracija po Derlingąjį pusmėnulį, o vėliau pateko ir į kitus – pirmiausiai senosios Europos – kraštus.

Lietuvą naminė katė pasiekė tik XIV a. – seniausieji kačių palaikai aptikti Lietuvoje yra 1390 m. datuojami archeologiniai Kernavės radiniai.