Marius, Maruxz

Miškas lietuviui vertybė, ar tiesiog investicija?

Matyt jau reikia susitaikyti su tuo , kaip greitai keičiasi šis pasaulis, ir kad ateityje jis keisi dar greičiau. Mūsų proseneliai jaunystėje nežinojo kas yra plastmasė, o šiandien plastmasės atliekomis užteršti visi pasaulio vandenynai. Šiandien sunku surasti sritį, kurioje nevyktų spartūs ir radikalūs pakeitimai. Ar tie pasikeitimai mums visada malonūs? Daugelio lietuvių pasąmonėje gerus prisiminimus kelia medinė trobelė, miškas, šalia ošiantys šimtamečiai medžiai ir raminantis miško upelio čiurlenimas. Lietuviams miškas yra ypač artimas. Miškas mums atrodo tokia stabili, nekintanti vieta, todėl visuomenė taip jautriai reaguoja į miškų kirtimą. Tačiau ir miškas šiandien nebėra ta „stabilumo“ tvirtovė, kurią mes vis bandome įsivaizduoti. Miškas yra komercijos ir gamtosaugos mūšio laukas. Pastaruoju metu vyksta daug ginčų, nes miško kaina sparčiai didėja, todėl susidomėjusių mišku skaičius taip pat didėja. Tačiau nieko gero nebūtų, jei miške pradėtų dominuoti komercinis pradas. Tai nuvestų į miškų sunykimą, į genetiškai modifikuotų medžių plantacijų veisimą ir pan. Kolkas Lietuvoje pavojinga riba nėra peržengta – miškininkystėje dominuoja gamtosauginiai prioritetai, miškų produktyvumas didinamas natūralios atrankos būdu, o ne pasitelkus genų inžineriją.

Kalbant apie Lietuvos miškus, dažnai pamirštama, kad beveik pusę jų sudaro privatūs miškai. Tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams galioja tie patys teisės aktai ir panašūs reikalavimai jų naudojimui, atkūrimui ir priežiūrai. Tačiau privačių miškų sektoriuje yra sunkiau tuos reikalavimus įgyvendinti, nes privačios miškų valdos yra palyginti mažos, savininkų labai daug, jiems trūksta miškininkystės žinių, organizuotumo, suinteresuotumo, o dažnai ir atsakomybės. Todėl įvairių programinių dokumentų, susijusių su miškų ūkio sektoriaus vystymu ir plėtra, įgyvendinimas, dažniausiai pavedamas valstybinių miškų valdytojams – valstybės įmonėms – miško urėdijoms.

Atsižvelgiant į tai, kad miškų reikšmė nuolat didėja dėl jų teikiamos įvairiapusės  naudos valstybei, visuomenei ir šalie ūkiui.  Siekdami išsaugoti sveikus ir produktyvius miškus ateinančioms kartoms, miškininkai turės diegti įvairias priemones. Viena jų – miškų atkūrimas ir įveisimas selekciškai vertinga bei kokybiška maisto medžiaga. Kokybiškų medžių sodinukų, išauginimui reikalingos kokybiškos sėklos, kurios surenkamos sėklinėse plantacijose. Kadangi net 79 proc. Švenčionėlių miškų urėdijos miškų ploto sudaro pušynai, urėdija turi 7,1 ha paprastosios pušies sėklinę plantaciją, kurioje susirenka pakankamai pušies sėklų ne tik savo poreikiams, bet lieka ir pardavimui. Tačiau kitų medžių rūšių sėklinių plantacijų urėdija neturi.